- pundagalvis
- pùndagalvis sm. (1), pundagal̃vis (2) Rgv žr. puntagalvis 1: Pùndagalviai striuki drūti, ilgom uodegėlėm Lnkv. Iš pundagalvių išsirita varlės Rd. Šiemet, kur tik žiūrėk, visos balos pilnos pundagalvių Pkr. Pundagal̃viai didelio vandenio bijo: labai sunkios galvos, tai tęsia vandenin LKT397(Arm).
Dictionary of the Lithuanian Language.